Kaip elgtis bažnyčioje

 Bažnyčia – Dievo namai ir maldų vieta. Čia žmonės ateina Dievą pagarbinti, dvasiniai sustiprėti, pasimokyti, kad pajėgtų būti, kuo privalo būti darbe, santykiuose su artimu, poilsyje, kasdieniniame gyvenime. Bažnyčioje visų elgesys turi būti su pagarba, dėmėsingumu, pamaldumu, kaip pritinka pašventintoje vietoje, kur yra Eucharistinis Jėzus Švč. Sakramente. Kai kas tai užmiršta ir jiems bažnyčia tampa pokalbių vieta, lyg turgavietė, stadionas ar paplūdimys.  

Kartą katalikų kunigas atsilankė į protestantų bažnyčią. Jos pastorius pasitiko kunigą, pasveiko ir pastebėjo: ,,Čia jūs nerasite švęsto vandens ir negalėsite su juo persižegnoti”. Kunigas pastoriui atsakė: ,,Tokios problemos man nebus, nes jaučiuosi čia kaip paprastoje salėje ar stadijone, kur nereikia švęsto vandens ir žegnotis”. (Protestantų bažnyčiose nėra Švč. Sakramento).

Į katalikų bažnyčią ateinant yra būtini kitokie drabužiai nei stadijone, papludimyje ar panašioje vietoje.  Bažnyčioje nedera būti su sportine apranga, nepridengtais pečiais, labai trumpomis kelnėmis ar sijonu. Apranga turi būti atitinkama, nes ,,mūsų kūnas yra Šventosios Dvasios buveinė”– sako apaštalas šv. Paulius.  Daugelyje šalių į bažnyčią neįleidžia tų, kurie ateina apsinuoginę. Turistų pamėgtų bažnyčių prieangyje būna padėtos skaros, kad lankytojos prisidengtų su jomis apnuogintas kūno vietas. Vyrai bažnyčioje privalo būti be kepurės.

Įeinant į bažnyčią būtina išjungti mobilųjį telefoną arba perjungti į begarsę sistemą. Kodėl? Dievas bažnyčioje neskambins į mobilųjį telefoną, o žmonės galės paskambinti, kai išeisite iš jos. Taip elgiasi kultūringi, kitus gerbiantys žmonės ne tik bažnyčioje, bet ir teatre, ligoninėje!

Pasitaiko, kad įpratusieji prie kramtomos gumos, nesusilaiko nuo jos net bažnyčioje. Gal kai kam ji naudinga po valgio, bet ne bažnyčioje.

Čia esantieji nesikalba, nes bažnyčia skirta maldai – pokalbiui su Dievu, o ne pasikalbėjimui tarpusavyje. Jei kils noras aptarti svarbią naujieną, tai bus galimybė išėjus iš bažnyčios. Jei atsirado labai svarbi pastaba, tai sakyti trumpai ir labai tyliai.

Bažnyčios prieangyje ant sienos būna indelis su švęstu vandeniu. Padažę pirštus į švęstą vandenį persižegnojame. Jei yra kryžius, tai galime jį paliesti su ranka, ar pabučiuoti, ar tik pažvelgti į Nukryžiuotojo atvaizdą. Tai bus Krikšto atminimas, kurio dėka kiekvienas tapome krikščionimi, Dievo vaiku. Pakrikštytieji prisimena, kad per Krikštą jie tapo Kristaus Bažnyčios nariais, visateisiais dalyviais vykstančių pamaldų bažnyčioje. Jie gali priimti Kristaus įsteigtus sakramentus, kai būna tam gerai pasiruošę...

Įėję į bažnyčią pirmiausia pareiškiame pagarbą Eucharistiniam Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris Tabernakulyje po duonos pavidalu laukia atsilankančių. Jį parodo raudona mirksinti lemputė. Pagarbiai sukalbame: ,,Garbinkime švč.Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties tikrąjį Kūną ir Kraują…”

Kai žegnojamės, tai laiminame save atgręžta plaštaka  trimis didžiausiais pirštais, kurie ženklina Švč. Trejybę. Tardami: „Vardan Dievo Tėvo“ – pirštais paliečiame kaktą, „ir Sūnaus“ – krūtinę duobutės lygyje, „ir Šventosios“ – kairį petį, „Dvasios“ – dešinį petį, „Amen“ – sudedame rankas. Atsitinka, kad tikintieji tinkamai nesižegnoja, o tik bando pavaizduoti žegnojimą, kas yra panašiau į musių nubaidymą nuo savęs… Gražiai žegnodamiesi prisimename, kad esame pakrikštyti Švč. Trejybės vardu, kuriuo pradedame visą dienos veiklą:  tikėjimo išpažinimą ir bažnytinės tapatybės pareiškimą. Žegnojamės visi kartu, kai pradėdame Mišias, kai ne Mišių metu visus laimina prieš priimant Švč. Sakramentą. Taip pat persižegnojame prieš išpažintį ir po jos bei Mišių pabaigoje, kai kunigas palaimina su ranka arba su Švč. Sakramentu.Kas bažnyčioje pereina iš vienos pusės į kitą, tai viduryje, ties centru vienu keliu priklaupia ir pareiškia pagarbą Eucharistiniam Jėzui.  Kas negali priklaupti, tas giliu nusilenkimu pagerbia Viešpatį Švč. Sakramente arba Konsekracijos metu ir priimant baigiamąjį palaiminimą. (Lenkti nugarą tiek, kad rankomis būtų galima paliesti kelius). Priklaupti tiesia nugara ir galva, dešiniu keliu paliečiant grindis kairio kulno lygyje.

Per Mišias, prieš pradedant Evangelijos skelbimą, paženklinti kryželiu savo kaktą, lūpas ir krūtinę. Tai daryti su dešinės rankos nykščio minkštąja dalimi. Taip išreiškiame prašymą – linkėjimą, kad Evangelija būtų suvokiama, skelbiama ir išgyvenama.

Klūpėjimas yra intensyvios maldos ir atgailos ženklas. Abiem keliais klūpėti – garbinant Švenčiausiąjį Sakramentą, atliekant išpažintį. Kas negali priklaupti, tas gali atlikti išpažintį pasilenkęs prie klausyklos langelio. Priklaupti prieš Švenčiausiąjį Sakramentą dar reikia praeinant pro tabernakulį ar pro altorių, kai vyksta šv. Mišios ar adoruojama Eucharistija.  Nedera tada klūpėti vienu keliu!.

Sėdėjimas – maldos,  dėmesingo klausymosi laikysena. Sėdime per skaitinius, homiliją – pamokslą, atnašavimą – aukojimą ir priėmus Komuniją. Stovėjimas – pagrindinė krikščionio maldos laikysena, primenanti Velykas – drauge su Kristumi esame Prisikėlimo žmonės. Stovime nuo Mišių pradžios iki pirmojo skaitinio, po to per Evangeliją, tikėjimo išpažinimą, visuotinę maldą, Eucharistijos maldą, kalbant „Tėve mūsų“, per Komunijos maldą ir kunigo palaiminimą Mišių pabaigoje. Būtina klūpėti abiem keliais, o kas negali – giliai pasilenkti per konsekraciją ir Mišių pabaigoje, kai laimina su Švč. Sakramentu.

Yra prasminga nešti vaikučius į bažnyčią, tačiau būtina prižiūrėti, kad jie nebėgiotų, nedrumstų ramybės, netrukdytų kunigui pamaldose ir maldininkams. Vyresnius vaikus būtina mokyti maldų, neleisti kramtyti gumos ar valgyti saldainius. Taip pat neleisti, kad jie pradėtų žaisti su bažnyčioje padėtomis maldaknygėmis, nes maldaknygė ne žaislas vaikams. Bažnyčioje turi būti religinė tyla, o ne vieta, panaši į turgų ar vaikų darželio kiemą.

Kas eina išpažinties, tas privalo paimti maldaknygę ir gerai pasiruošti išpažinčiai. Skaityti maldas: prieš išpažintį, gailesčio aktą, sąžinės sąskaita, būtina melstis į Šv. Dvasią, kad ji padėtų gerai peržvelgti savo sąžinę, susikaupti ir atlikti išpažintį. Ją atlikus vėl paimti maldaknygę ir sukalbėti maldas po išpažinties ir atlikti kunigo užduotą atgailą. Nepamiršti padėkoti, kad Dievas atleido nuodėmes.

Prisiminkime, kad esame Kristaus vedama tauta ir visi einame procesijose. Jos yra kelios simbolinės: 1. įžangos – suvienyti susirinkimą ir pradėti liturgiją, 2. atnašų – atnešant duoną, vyną, dovanas, pinigus Bažnyčios reikmėms ir 3. Komunijos  – keliaujant priimti Viešpaties duodamą valgį ir 4. Eucharistinė Devintinių procesija, kai su Švč. Sakamentu išeiname į gatves. Kristus yra mūsų gyvenimo stiprybė. Dar būna procesija į kapines su mirusiojo palaikais. Jos dalyviai, nešantys gėles, vainikus, karstą ar einantys iš paskos, nesikalba tarpusavyje.

Aukojimo metu renkami pinigai dviem tikslais: vargonininkės, valytojos ir patalpų išlaikymui bei Bažnyčios misijai vykdyti. Kas paaukoja, tas dalijasi savo gėriu džiaugsmingai ir dėkinga širdimi, nes aukotoją pažįsta Dievas!

Kai bažnyčioje vyksta šv. Mišių auka, tai tikintieji be reikalo nevaikšto, o bendrose maldose aktyviai dalyvauja su kitais sutartinai atsakydami: pradžioje per įžangą, himną ,,Garbė Dievui…”, į kreipinį ,,Melskitės, broliai ir seserys…”, ,,Šventas, šventas, šventas …”, ir prieš Komuniją ,,Viešpatie, neesu vertas, kad įeitum į mano širdį, bet tik tark žodį ir mano siela pasveiks”. Ir Mišiose atsakinėja į įvairias kunigo invokacijas.

Mišiose sėdėti: skaitinių metu, išskyrus Evangeliją, pamokslo metu, kai aukojama duona, vynas. Visi atsistoja, kai kunigas pakviečia: ,,Melskitės, broliai ir seserys…”.

Mišiose klūpėti (jei galite atsiklaupti), nuo maldos prieš perkeitimą – konsekraciją iki ,,Tėve mūsų“ maldos ir keletą minučių priėmus šv. Komuniją.

Prieš Komuniją esti ramybės palinkėjimas. Tai simbolinis gestas. Jo metu šalia esantiems paspausti dešinę, pasižiūrėti į akis ir linkėti: priimkite Kristaus dovaną – ramybę. Arba užtenka linktelėti galvą greta esantiems, nepaliekant savo vietos ir neįnešant didelės sumaišties. Artimi žmonės gali sveikintis pabučiavimu ar apkabinimu. Čia svarbiausias dalykas – ne išorinis ženklas, bet vidinis susitaikymas.

Komuniją priimti gali tik pakrikštyti, gerai pasiruošę ir priėmę pirmąją šv. Komunją bei kasmet atliekantys Velykinę išpažintį, o jos laikas nuo Pelenų dienos, pradžioje Gavėnios iki šv. apaštalų Petro – Povilo šventės. Taip pat gali priimti kas neturi sunkios nuodėmės, kuri yra svarbi, norėta ir sąmoningai padaryta. Kieno sąžinė slegiama sunkios nuodėmės, tas negali priimti Šv. Komunios. Jam pirmiau reikia atlikti išpažinti ir gauti nuodėmių atleidimą.  Kas gyvena santuoje be santuokos sakramento, tas negali priimti Šv. Komunijos. (Sudarę civilinę santuoką arba partneriai, arba susinešę savo daiktelius į vieną vietą negali eiti išpažinties ir priimti Šv. Komuniją.)  Šv. apaštalas Paulius primena: ,,Kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą” 1Kor.11,27-29.

Šv. Komunijai priimti būtinas geras pasiruošimas. Jei po paskutinės išpažinties padaryta sunki nuodėmė, nepakanka tik gailesčio už ją, bet reikia pirmiau atlikti išpažintį, kad kunigas Kristaus galia ir vardu suteiktų nuodėmių atleidimą. Yra daug geriau po išpažinties mažiau kartų priimti šv. Komuiniją, negu ją priimti tik iš įpročio, nevertai, ar turint sunkių nuodėmių.

Komuniją priimti tikintieji eina po du. Procesijos būdu artėja prie altoriaus. Iš anksto priklaupia, o kas nepajėgia priklaupti, tas nusilenkia. Priėjus prie Komunijos dalintojo, į kunigo posakį  ,,Kristaus Kūnas”  atsakyti ,,Amen”  ir išsižioti taip, kad būtų tarp dantų 3 cm tarpas, o liežuvis pridengtų apatinius dantis ir pakelti galvą šiek tiek. Jokiu būdu nesistengti pačiam pasiekti su burna ir pasiimti Komuniją. (Nervuoti žmonės nekantriai su burna griebia šv. Komuniją,  o ji tuomet kartais lūžta arba iškrenta ant žemės). Reikia nejudėti, kad Komunijos dalintojas galėtų ją uždėti priimančiam ant liežuvio. Tuomet Ostija bus pagarbiai priimta, nesulaužyta ir neišmesta ant grindų. Komunijos nekramtyti, o seilėmis suvilgyti ir priimti. Grįžus į vietą dėkoti Viešpačiui sėdint arba klūpint. Kas artėja priimti Komuniją, rankas laiko sudėtas prieš save, jų nelaikyti užpakalyje. Kas negali priimti Komunijos, tas gali paprašyti asmeninio Dievo palaiminimo, kuris bus maldavimas keisti gyvenimą.  .

Po šv. Komunijos priėmimo būtina nuoširdžiai padėkoti atėjusiam Eucharistiniam Jėzui. Jei padėkai neturime savo minčių, naudotis maldaknygės tektu po Komunijos.

Antrą kartą šv. Komuniją tą pačią dieną galima priimti tik rimtomis progomis, pav. dalyvaujame laidotuvėse ir mirusio metinėse, arba pirmos šv. Komunijos proga ir pamaldose už giminaitį mirusį. Prieš Komunijos priėmimą yra eucharistinis pasninkas – būti viena valanda nevalgius. Vaistai ir vanduo galima naudoti. Kai kur netoli altoriaus būna padėklas aukoti uždegtas žvakes. Paaukojus pinigų uždegame žvakę, kuri bus „ne auka Dievui“, o ženklas mūsų maldų kokia nors intencija. Reikia savo širdyje sužadinti tikėjimą ir žvakutę uždegti ne pamaldų metu.

Šv. Mišios – Kristaus Auka. Katalikui rekėtų nors kartą per metus užsisakyti šv. Mišias ir jas paskirti už save ar savo artimuosius, gyvus ar jau mirusius.

Daugelis žmonių kasdienybėje nesiekia Dievo karalystės kaip tikslo. Sekmadienio Mišioms pasibaigus uždarė bažnyčios duris ir viskas. Tačiau Mišios turėtų tęstis, tapti mūsų kasdienybe ir ją perkeisti.

Kaip žmonės santykiauja su Dievu šv. Mišiose, taip Jį atsimena darbuose, žodžiuose, elgesyje. Tada Jis paliekamas tik bažnyčioje, Mišiose, o atsiradusias problemas bando išspręsti savo jėgomis.

Labai svarbu Mišiose būti aktyviais, o ne tik stebėtojais ir klausytojais. Per Mišias negalima privačiai melstis: skaityti iš maldaknygės įvairias maldas, kalbėti rožinį. Būtina atidžiai sekti Mišių eigą, įsijungti į bendrą giedojimą ir atsakinėti, kur reikia  atsakyti. Ar neatsitinka taip, kad kunigas prie altoriaus garsiai skaito maldas, o tikintieji, esantys bažnyčioje, nesupranta, kada ir kaip atsakinėti arba girdisi atsakymai tik keletos dalyvių.

Seniau Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Kunigai žiūrėjo ne į žmones, o į altorių.  Tada Mišių dalyviai praktrikavo asmenines maldas: vieni kalbėjo rožinį, kiti skaitė iš maldaknygės, kurios buvo su paveikslėliais ir paaiškinimais: pavyzdžiui: kunigui einant prie altoriaus buvo patarta mąstyti, kaip Jėzų vedė pas Anną, kunigui sakant ,,Dominus vobiscum –Viešpats su jumis” mąstyti, kaip apaštalas Petras pravirko pažvelgus Jėzui į jį. Kai kunigas pakelia taurę ir aukoja vyną, mąstyti, kaip Jėzų žiauriai nuplakė. Kai taurę uždengia – mąstyti, kaip Jėzų vainikuoja erškėčiais. Kai kunigas plauna pirštus, prisiminti, kaip Pilotas, pasmerkęs Kristų mirti, nusiplovė savo rankas. Kai kunigas pakviečia: ,,Broliai ir seserys, melskitės – mąstyti, kaip Pilotas parodo žmonėms nuplaktą, erškėčiais vainikuotą Jėzų. Kai kunigas skaito arba gieda prefaciją, mąstyti, kaip Pilotas nuteisė Kristų mirti ant kryžiaus, kai kunigas pakelia konsekruotą Ostiją, mąstyti kaip nukryžiuotą Jėzų pakelia.  Kai kunigas sulaužo konsekruotą Ostiją, mąstyti – Jėzus miršta ant kryžiaus. Kunigui kalbant ,,Dievo Avinėli” – mąstyti, kad daug žmonių atsivertę sakė: ,,Šis tikrai buvo Dievo Sūnus”. Kunigas priima šv. Komuniją – Jėzų palaidoja. Kai kunigas po Komunijos meldžiasi – Jėzus prisikelia iš numuirusiųjų. Tokiu būdu tikintieji galėjo lengviau suprasti per Paskutinę Vakarienę įsteigtąją, o ant Kalvarijos kalno įvykusią Jėzaus Kančią – dievišką Auką, kuri kiekvienose Mišiose pakartojama tik nekruvinu būdu.

Vatikano II Susirinkimas paskelbė didelius pasikeitimus, kurie pirma įvyko vyskupų sąmonėje, o po to iš lėto vyksta visų mūsų  sąmonėje. Pasaulio vyskupai norėjo, kad visi suprastų, jog šv. Mišios yra ne vien kunigo malda, bet Bažnyčios –  Kristaus Kūno – visų narių malda ir tikintieji Dievo Žodį, visus Mišių tekstus privalo girdėti savo gimtąja kalba.

 Kai išleido atnaujintą Liturginį maldyną, žmonės surado jame Mišių atsakymus ir giesmių tekstus. Su bažnyčios atsinaujinimu tikintieji pakviesti Mišiose dalyvauti ne tik atsakymais, bet ir giesmėmis.

Mišiose yra liturginiai veiksmai: klūpėjimas, stovėjimas, ėjimas priimti šv. Komuniją. Pastebime naudojamus išorinius ženklus ir simoblius. Per juos veikia nematoma Dvasia. Todėl būtina suprasti, kad liturginiai judesiai ir ženklai Mišiose nėra tik kunigo atsitiktiniai judesiai. Pavyzdžiui kunigas išskečia rankas maldai, tada Dievas mus apglėbia, pakviečia į bendrystę, maldą. Kunigas, darydamas tuos judesius, veiksmus, išreiškia ne savo asmeninę nuotaiką, bet matomai parodo neregimojo Dievo meilės, atleidimo, laiminimo judesius.

Todėl šv. Mišiose bendraujame ne vien su kunigu – su individualiu asmeniu, bet bendraujame su regimu Dievo atstovu, Jo įrankiu.

Panaudota: Kauno arkivyskupijos ir Panevėžio vyskupijos leidiniai ,,Kaip elgtis bažnyčioje“ ir kelios sutrumpintos ištraukos iš kun. dr. Gedimino Jankūno ,,Pokalbiai apie liturgiją“. Papildė ir spaudai parengė kan. Bronius Šlapelis. 2015 m. gruodis

     Šis priedas paimtas iš ,,Liturginio maldyno”

                padės aktyviau dalyvauti Mišiose

Pradinis pasveikinimas ir Atgailos aktas

Kunigas    Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir  Šventosios Dvasios.

Žmonės    Amen.

Kunigas    Viešpats su jumis.

 Žmonės   Ir su tavimi.

                    Arba antrasis variantas

Kunigas Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė,
Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė
tebūna su jumis visais.

Žmonės      Ir su tavimi.               

                   Arba trečiasis variantas

Kunigas   Dievo, mūsų Tėvo, ramybė, Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Šventosios Dvasios paguoda tebūna su jumis visais.

Žmonės      Ir su tavimi           

                              Gailesčio aktas

 Kunigas    Broliai, seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, prisipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą atleidimo.                   

        (Tyliai susimąstome)

Kunigas ir žmonės.   Prisipažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais (mušdamiesi į krūtinę 3x). Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl prašau Švenčiausiąją Mergele Mariją, visus angelus ir Šventuosius, ir jus, broliai seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą.

Kunigas   Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir, atleidęs kaltes, tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą.

 Žmonės       Amen.

Kunigas    Viešpatie, pasigailėk!

Žmonės     Viešpatie, pasigailėk!

Kunigas   Kristau, pasigailėk!

 Žmonės    Kristau, pasigailėk!

Kunigas    Viešpatie, pasigailėk!

 Žmonės    Viešpatie, pasigailėki 

                     Antrasis tekstas gailesčio aktui:

Kunigas  Broliai seserys, ruošdamiesi Dievo žodžio klausytis ir Kristaus aukoje dalyvauti, prašykime Dievą nuodėmių atleidimo.

Po trumpos tylos:

Kunigas   Viešpatie, esame tau nusidėję.

Žmonės    Pasigailėk mūsų!

Kunigas  Viešpatie, būk mums gailestingas.

Žmonės     Suteik mums išganymą.

Kunigas   Teatleidžia, tedovanoja ir tepanaikina mums nuodėmes visagalis ir gailestingas Viešpats.

Žmonės    Amen.                        

                 Trečiasis tekstas gailesčio aktui:

Kunigas    Pradėdami Šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo.

                Po trumpos tylos:

Kunigas   Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių,. Viešpatie, pasigailėk!

 Žmonės   Viešpatie, pasigailėk!

Kunigas   Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk!

Žmonės    Kristau, pasigailėk!

Kunigas    Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk!

Žmonės     Viešpatie, pasigailėk!

Kunigas   Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir teatleidžia mums nuodėmes, kad tyra širdimi dalyvautume šioje šventoje aukoje.

Žmonės    Amen                   

                             Garbes himnas

Kunigas    Garbė Dievui aukštybėse,

Žmonės    o žemėje ramybė geros valios žmonėms! Šloviname tave, aukštiname tave, lenkiamės tau, garbiname tave; gėrimės tavo didžia garbe, Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve! Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau! Tu naikini pasaulio nuodėmes • pasigailėk mūsų! Tu naikini pasaulio nuodėmes • priimk mūsų maldavimus! Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje • pasigailėk mūsų! Tu vienas Šventas, tu - vienatinis Viešpats, tu  pats didingiausias, Jėzau Kristau, su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.

                             Pradžios malda.  

                   

Kunigas          Melskimės. Drauge su kunigu visi kurį laiką tyliai meldžiasi. Po to kunigas, rankas išskėtęs, gieda arba skaito pradžios maldą. Ją baigia taip:  Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Žmonės    Amen

 Seka Mišioms skirti skaitymai. Jų  metu sėdime.

 Skaitymas užbaigiamas      Tai Dievo žodis.

Žmonės   Dėkojame Dievui

Seka psalmė arba parinkta giesmė. Po to seka antras skaitymas, jeigu neišleidžiamas, ir tada  ALELIUJA... arba kita nurodyta giesmė.

Evangelija ( stovime)

Kunigas    Viešpats su jumis.

Žmonės    Ir su tavimi.

Kunigas   Pasiklausykite Šventosios Evangelijos pagal ***

Žmonės  Garbė tau, Viešpatie!

Evangelija užbaigiama žodžiais:

Girdėjote Viešpaties žodį

Žmonės    Šlovė tau, Kristau!

           

                   Tikėjimo išpažinimas

Visi su kunigu TIKIU (|) VIENĄ DIEVĄ,  dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją. Tikiu (i)vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sunų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.

(Visi nusilenkia)Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.(Atsitiesia).

Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai  ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.  Tikiu (i) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.

(Toliau giedama ar kalbama liturginė dieną ar progą atitinkanti visuotinė malda.)  

                    Atnašavimas Kunigas aukoja duoną:

Garbė Tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime duonos, kurią aukojame tau. Tas žemės ir žmogaus darbo vaisius taps mums gyvybės duona.

Žmonės      Garbė tau, Dieve, per amžius!

Kunigas aukoja vyną taurėje:

Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime vyno, kurį aukojame tau. Tas vynmedžio ir žmogaus darbo vaisius taps mums dvasiniu gėrimu.

Žmonės  Garbė tau, Dieve, per amžius!

Nuplovęs sau rankas...

Kunigas   Melskitės, broliai seserys, kad visagalis Dievas Tėvas maloniai priimtų mano ir jūsų auka.

Žmonės     Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką. Tegul Ji telkia Jam garbę ir šlove, o mums ir visai Bažnyčiai - dvasinę naudą.

Kunigas (čia skaito ar gieda atnašų maldą; ją užbaigia žodžiais)- Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Žmonės    Amen.  

                         Eucharistijos malda ( Stovime )

Kunigas   Viešpats su jumis.

Žmonės    Ir su tavimi.

Kunigas    Aukštyn širdis!

Žmonės  Keliame į Viešpatį.

Kunigas    Dėkokime Viešpačiui Dievui.

Žmonės     Verta ir teisinga.

Kunigas gieda ar skaito atitinkamą prefaciją... Po to kunigas ir žmonės:  Šventas, šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė Jo garbės.  Osana aukštybėse! Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!

Šitos giesmės vietoje galima imti kitą panašią giesme. P o jos klūpoma, - įvyksta konsekracija ir pakylėjimas...

Po to:

Kunigas        Tikėjimo paslaptis.

Žmonės     Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir  išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.         

                     Eucharistijos maldą užbaigia.

 Kunigas      PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.

Žmonės  Amen.  (Atsistojam)

Kunigas      Išganytojo pamokyti ir jo liepiami, drįstame tarti:

Arba: Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus 

 išmokė:

Visi: TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje! Teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienes mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Kunigas   GELBĖK MUS VIEŠPATIE, nuo visokio blogio. Suteik ramybę mūsų laikams. Gailestingai padėk, kad mes, iš nuodėmių išvaduoti ir nuo neramumų apsaugoti, su palaiminga viltimi lauktume mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo.

 Žmonės   Tavo valdžia, ir galybė, * ir garbė per amžius!

Kunigas  VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, tu savo apaštalams esi pasakęs: ,,Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę". Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Žmonės    Amen.

Kunigas   Viešpaties ramybė visada telydi jus.

Žmonės     Telydi ir tave.

         (Linkime ramybės  vienas kitam...)

DIEVO AVINĖLI, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio

nuodėmes, suteik mums ramybę!

Kunigas    Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina

pasaulio nuodėmes. Laimingi, kurie yra pakviesti į

 Avinėlio (Viešpaties) puotą!

Visi: Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį,  bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.

              Dalinama šv. Komunija.  Giedama.    

        Komunijos malda

 Kunigas     Melskimės

Maldą baigia žodžiais:

To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Žmonės   Amen.

                           Baigiamosios apeigos.

Kunigas    Viešpats su jumis.

Žmonės    Ir su tavimi.

Kunigas    Tepalaimina jus visagalis Dievas + Tėvas, ir Sunūs, ir Šventoji Dvasia.

Žmonės    Amen.

Kunigas    Telydi jus Viešpaties malonė.

Žmonės  Dėkojame Dievui.

                                          

              Tauragnų bažnyčios vidus

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Daunorių bažnyčios išorė ir vidus